Ar jaučiate tą neįprastą vėsą ore? Netikėkite trumpalaike ramybe, nes į Lietuvą veržiasi nenuspėjamas ciklonas. Jis atneša ne tik gausų sniegą, bet ir pavojingų šalčių bei atlydžio kaitą, dėl kurios keliai taps itin nesaugūs. Šios permainos jau ne už kalnų, tad svarbu žinoti, kur laukti didžiausio sniego ir kaip pasiruošti!
Kada laukti didžiausio snygio?
Artimiausiomis dienomis gamta Lietuvoje ruošia mums meteorologinį kontrastą. Po trumpo pertraukos, į šalį atkeliauja aktyvus ciklonas, nešantis gausų snygį, šlapdribą ir staigius temperatūros svyravimus. Sinoptikai perspėja: didžiausias pavojus kyla ne nuo paties sniego, o nuo naktinio užšalimo po dieninio atlydžio.
Pavojingos kelio sąlygos: ledas ant viršaus
Penktadienį ir šeštadienį vyraus sniegas, pereinantis į šlapdribą, o kai kur galimas net ir lietus. Ši drėgna danga dieną tirps, bet naktį vėl užšals. Būtent ši ciklų kaita tampa itin pavojinga vairuotojams ir pėstiesiems – keliai ir šaligatviai tampa nenuspėjamai slidūs. Važiuodami automobiliu, būkite itin atsargūs – **ledo pluta nesunkiai gali staiga paverski virti į įprastą slidumą.**
O didžioji staigmena laukia iki sekmadienio: prognozuojamas staigus atšalimas. Temperatūra gali nukristi iki -10…-15 °C. Tai reiškia vieną – ant kelių ir šaligatvių susiformuos tikra ledo pluta. Tai nėra paprastas šalnos variantas, o tikras nematomų spąstų tinklas.
Kur tikėtis daugiausia sniego?
Didžiausias snygio potencialas šį kartą numatomas vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje. Klaipėdos, Telšių ir Šiaulių regionuose sniego sluoksnis gali sparčiausiai augti, ypač jei krituliai tęsis ilgiau nei prognozuojama.
Pietų Lietuvoje sniegas dažniau pereis į lijundrą, o Alytus ir Marijampolę gali pasiekti lietus. Tačiau šeštadienio naktį viską vėl užšaldys.
Ne pavasariškas atlydys
Sinoptikai pabrėžia: net ir pakilus temperatūrai iki nulio, tai neturėtų būti painiojama su pavasario atėjimu. Dangų dengs debesys, jausis didelė drėgmė, o krituliai keisis tarp lietaus, šlapdribos ir sniego. Tokios sąlygos dažnai sukuria vadinamąjį „pilkąjį periodą“ – vizualiai šviesiau, bet realiai slidžiau ir nemaloniau.
Staigus perėjimas nuo šalčio prie beveik nulinės temperatūros reiškia daugiau nei tiesiog diskomfortą. Tai akimirka, kai kelio danga keičiasi greičiau, nei vairuotojai spėja prie to prisitaikyti. **Pagalvokite apie tai kaip apie staigų posūkį slidžiame kelyje.**
Sniego danga ir potvynių rizika
Jei prognozuojamas snygis vasario antroje pusėje pasitvirtins, bendras sniego sluoksnis daugelyje rajonų gali žymiai padidėti. Tai ne tik estetinis klausimas. Stora sniego danga, kartu su vėlesniu atlydžiu, tiesiogiai didina polaidžio ir lokalių potvynių riziką.
Ilgesnio laikotarpio prognozės
Nors artimiausiomis dienomis šalčiai trumpam atslūgs, modeliai rodo, kad žiema dar neketina pasiduoti. Kitos savaitės pradžioje galimas naujas atšalimo etapas, kai temperatūra naktimis vėl gali kristi gerokai žemiau nulio.
Trumpai tariant, Lietuva įžengia į klasikinę vasario fazę: permainingą, klastingą ir reikalaujančią daugiau budrumo nei storas sausio vidurio sniegas. Ar jaučiate pasikeitimą?