Praėjusią žiemą Lietuvoje siautė rekordinius šalčius ir sniegą traukė daugelis gyventojų. Sningant iš siaurų langelių ar prisiminus, kaip stipriai jūsų automobiliui užšalo durys, sunku patikėti, kad planetos temperatūra vis tiek kyla. Tačiau mokslininkai vieningai sutinka: tikrasis klimato atšilimo veidas slypi ne oro temperatūroje, o vandenynuose. Naujausi duomenys kelia nerimą: didžiausias pasaulio vandens telkinys pasiekė naują šilumos rekordą, ir tai turės tiesioginės įtakos mūsų 2026 m. vasarą.
Galbūt jums atrodo, kad žiemą Lietuvoje sugebėjome pergudrauti pasaulinį atšilimą, tačiau tai apgaulingas įspūdis. Ekspertai pabrėžia, kad dabartiniai ekstremalūs orai – tiek šalčiai, tiek būsimi karščiai – yra tik klimato sistemos sutrikimo simptomai. Kas iš tiesų vyksta po vandeniu, ir kaip tai paveiks jūsų artimiausią vasarą, sužinosite skaitydami toliau.
Vandenynai – planetos „šildytuvai“
Nors sausio pradžioje Lietuvoje termometrai rodė net -32 °C speigus, o vasaris nežadėjo didelio atšilimo, visa planeta tuo metu vis tiek kaista. Naujausia tarptautinė ataskaita atskleidžia, kad 2025 m. vandenynų sukauptas šilumos kiekis pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją. Šis reiškinys nėra pokštas – tai tiesioginė iškastinio kuro deginimo pasekmė.
Profesorius Johnas Abrahamas, vienas pagrindinių ataskaitos autorių, teigia: „Kiekvienais metais planeta šyla, ir naujų rekordų mušimas tapo norma. Visuotinis atšilimas iš esmės yra vandenynų atšilimas.“ Pasak jo, norint suprasti tikrąją planetos būklę, reikia „žiūrėti į vandenį, o ne į orą už lango“. Vanduo veikia kaip milžiniška baterija, sugeriantis daugiau nei 90 proc. pasaulinio atšilimo energijos.
Kaip veikia planetos „baterija“?
Dėl atmosferoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemė negali efektyviai išspinduliuoti perteklinės šilumos į kosmosą. Ši energija kaupiasi vandenynuose, kurie geba sukaupti milžiniškus kiekius energijos, drastiškai nepakeisdami savo temperatūros.
- 2025 m. viršutinių 2000 metrų vandenynų sluoksnio šilumos kiekis padidėjo apie 23 zetadžaulius (ZJ).
- Toks energijos kiekis prilygsta milijardų atominių bombų, tokių kaip numesta ant Hirošimos, sprogimo jėgai.
- Šis energijos kaupimosi tempas tik greitėja.
Kodėl Lietuvoje šalta, jei planeta šyla?
Daugelis stebisi, kodėl, vandenynams kaistant, Lietuvoje tuo pat metu fiksuojami rekordiniai šalčiai. Tačiau mokslininkai ramina: visuotinis atšilimas nėra tiesinis procesas. Tai, kad vandenynai kaista, nereiškia, jog visur tuo pačiu metu bus karšta.
Strateginės klimato kaitos tendencijos, tokios kaip El Niño ir La Niña ciklai, bei vandenynų srovės ir oro masių judėjimas lemia regioninius orų svyravimus. Kaip teigia Jogailaičių universiteto profesorė Anita Bokwa, „kasdien patiriame orus, kurie mūsų klimato juostoje natūraliai kinta. Tačiau klimato kaita reiškia, kad ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos, tiek stingdantys speigai – taps dažnesni.“
Orų sūpuoklės
Šią žiemą į Lietuvą plūstantis oras atkeliavo iš atšalusio šiaurinio Sibiro ir Arkties. Kol pas mus siautėjo speigas, Vakarų Europoje ar Pietų Sibire temperatūra buvo gerokai aukštesnė už normą. Juk Lietuva yra tik mažas taškelis pasaulio žemėlapyje, kuris negali atspindėti globalios tendencijos.
Kokia bus 2026-ųjų vasara?
Nors žiema buvo atšiauri ir snieguota, meteorologai neturi gerų žinių tiems, kurie tikisi vėsios vasaros. Dabartiniai modeliai rodo, kad 2026 metai bus vieni šilčiausių metų istorijoje.
JK Meteorologijos tarnybos duomenimis, šiemet vidutinė pasaulinė temperatūra bus apie 1,46 °C aukštesnė už ikipramoninį lygį. Nors 2024 m. rekordas (1,55 °C) greičiausiai nebus pagerintas, 2026-ieji užtikrintai pateks į karščiausių metų ketvertuką. Tai reiškia, kad nepaisant vėsios metų pradžios, vasara gali atnešti ekstremalius karščius.
La Niña traukiasi, ateina karštis
Šaltą žiemą Europoje iš dalies lėmė Ramiojo vandenyno reiškinys La Niña (šaltoji fazė), kuris veikė pasaulinę oro cirkuliaciją. Tačiau ekspertai pastebi, kad La Niña intensyvumo piką pasiekė rudenį ir dabar sparčiai silpsta.
- Prognozuojama, kad jau 2026 m. vasarą prasidės perėjimas atgal į šiltąją El Niño fazę.
- Tai reiškia, kad nepaisant vėsios metų pradžios, yra daug požymių, jog vasara bus karšta, o gal net ekstremaliai karšta.
- Ilgalaikės Kanados aplinkos departamento prognozės dar niūresnės: laikotarpis nuo 2026 iki 2030 metų gali tapti pačiu šilčiausiu penkmečiu per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
Taigi, po speiguotos žiemos ruoškitės karščio bangoms – klimato sūpuoklės įsibėgėja. Jaučiate artėjantį karštį, ar vis dar tikite, kad žiemą galime išvengti globalinio atšilimo? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!