Jei pastebėjai, kad tavo banko sąskaita atrodo beveik taip pat kaip prieš metus, porą metų ar net ketverius – nesi vienas. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuvių finansinė situacija stovi vietoje. Tai skamba ramiai, bet atskleidžia vieną didelę bėdą: mes nejuda į priekį pakankamai greitai. 2026-ieji meta rimtą iššūkį – vien „uždirbti iki algos“ nebepakaks. Laikas keisti kryptį, ir mes tau parodysime, kaip.
Kodėl vis dar stringame toje pačioje finansinėje vietoje?
Nuo 2022-ųjų „Credit24“ nuolat apklausia gyventojus apie jų finansus: pajamas, išlaidas, taupymą ir skolinimąsi. Rezultatai? Stulbinamai stabilūs. Iš vienos pusės, tai gerai – finansinis dugnas neskęsta. Bet iš kitos? Beveik neturime finansinių „pagalvių“ net menkiausiems sutrikimams.
Kaip sako „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis: „Lietuvių finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, bet jaučiame stagnaciją ir nerimą dėl ateities. Dažnai finansiniai sprendimai tiesiog atidedami.“
Mėnesio pabaiga: norma ar tragedija?
Paklauskite savęs: kiek pinigų jums lieka mėnesio pabaigoje po visų išlaidų? Tyrimai rodo, kad tik apie ketvirtadaliui lietuvių lieka bent kiek santaupų. Kitiems – arba labai mažai, arba visiškai nieko. Tai reiškia minimalias galimybes planuoti ateitį.
Nors nedidelė dalis žmonių (nuo 1,6% 2022 m. iki 5,5% 2024 m.) gali atsidėti daugiau nei pusę pajamų, didžioji dauguma vis dar gyvena nuo algos iki algos. Apie du trečdaliai respondentų kasmet patenka į šią grupę, rodydami ribotas finansines galimybes ir mažą atsparumą ekonominiams svyravimams.
Taupymas: kada „pasiseka“ ar nuolatinis įprotis?
Taupymo įpročiai irgi nekelia optimizmo. Maždaug 4 iš 10 gyventojų teigia taupantys kas mėnesį ar beveik kas mėnesį. Tačiau skaičius nejuda į viršų. Kita vertus, penktadalis apskritai netaupė per metus – ir šis skaičius nekinta.
Tai rodo, kad taupymas dažnai nėra įprotis, o veikiau reakcija į netikėtus papildomus pinigus – premijas ar vienkartines pajamas. Tokiu būdu finansinis rezervas tampa atsitiktinumo pasekme, o ne saugumo garantu.
- Ką tai reiškia tau? Tavo finansinis rezervas (ar jo trūkumas) labiau priklauso nuo sėkmės nei nuo plano.
- Ar tai problema? Taip, nes bet koks netikėtas finansinis smūgis (pvz., automobilio remontas) gali tapti rimta problema.
„Sprendimai dažnai atidedami, taupoma nenuosekliai, o finansiniai rezervai kuriami tik tada, kai atsiranda papildomų, nereguliarių pajamų“, – sako T. Bataitis. Toks neužtikrintumas tampa norma, bet didina pažeidžiamumą.
Skolinimasis: ne tik bankai, bet ir artimieji
Nors bendras skolinimosi lygis stabilus, keičiasi forma. Vis daugiau žmonių skolinasi iš artimųjų: šeimos nariai – nuo 21% 2022 m. iki 26% 2025 m., draugai – nuo 11% iki 15%. Taip pat auga skolinimasis internetu iš nereguliuojamų skolintojų.
Kodėl tai svarbu? Kai pinigai skolinami ne oficialiose finansų įstaigose, dingsta vartotojų apsauga, skaidrumas dėl palūkanų ir tikras galimybių grąžinti skolą įvertinimas. „Prižiūrimos finansų institucijos privalo laikytis skaidrumo taisyklių, o tokie skolintojai – ne“, – perspėja T. Bataitis. Čia slypi rizika patekti į ilgalaikius finansinius sunkumus.
2026-ieji: sprendimų kokybė svarbiau nei algos dydis
Finansų ekspertai prognozuoja, kad 2026-ieji bus metai, kai priimti sprendimai turės didelį ilgalaikį poveikį. Viena reikšmingų naujovių – antrosios pensijų pakopos lėšų prieinamumas daliai gyventojų pavasarį. Kyla rizika, kad šie papildomi pinigai bus spontaniškai išleisti.
“Šiandien finansinis stabilumas vis mažiau priklauso nuo pajamų dydžio ir vis labiau – nuo sprendimų kokybės“, – teigia ekspertas. Nepakankamas pasitikėjimas savo finansinėmis žiniomis dažnai lemia momentinius, emocinius sprendimus, kurie gali atnešti ilgalaikių pasekmių.
Finansinis raštingumas: ne prabanga, o išgyvenimo įgūdis
Nuolatinė finansinės situacijos stagnacija aiškiai parodo: reikia ne pavienių pamokų, o nuoseklaus finansinio švietimo. Taupymas, apgalvotas skolinimasis, biudžeto planavimas – tai praktiniai veiksmai, didinantys atsparumą.
Projektas „Nematomi finansai“ siekia prisidėti prie šių pokyčių, supažindindamas gyventojus su atsakingu finansų valdymu. Tačiau ekspertai sutaria – 2026-ieji bus metai, kai bus aišku: finansinis raštingumas nėra tik teorija. Tai realus įrankis išgyventi ir klestėti kintančioje ekonominėje aplinkoje. Nuoseklumas, planavimas ir kritiškas požiūris į savo finansinius sprendimus taps būtinybe.
O kaip tu planuoji savo finansus ir kaip ruošiesi 2026 metams? Pasidalink savo patirtimi komentaruose!