Daugelis jau skaičiuoja dienas iki pavasario, tačiau sinoptikai Lietuvoje pateikė gana neoptimistišką prognozę. Ši žiema, pasižymėjusi ilgu šalčiu ir dideliu sniego kiekiu, dar ilgai neleis pamiršti savo buvimo. Baltas paklotas neskuba trauktis, o tikrasis pavasaris bus daug vėlesnis nei tikėjomės.
Visi esame įpratę, kad kovas jau atneša saulės spindulius ir tirpstančius sniegynus. Tačiau šiemet situacija kardinaliai kitokia. Didžiulis sniego kiekis, susikaupęs per visą žiemą, sukurs iššūkių ne tik gamtai, bet ir mums. Paruoškite save – tai bus ilgas ir lėtas atsisveikinimas su žiema.
Šiemet žiema sumušė rekordus
Sausis, kuris nustebino
Pirmąjį žiemos mėnesį Lietuvoje meteorologai užfiksavo vieną sniegingiausių sausių per ilgą stebėjimų istoriją. Kai kuriuose regionuose kritulių kiekis siekė beveik dvigubai daugiau nei įprastai. Gatvės ir kiemai netikėtai pasipuošė aukštomis pusnimis, primindamos tas akimirkas, kai žiema žaisdavo visa jėga.
Šios pusnys nebuvo trumpalaikis reiškinys. Toks didelis sniego kiekis reiškia, kad jo tirpsmas bus lėtas, ir visavertis pavasario džiaugsmas ateis gerokai vėliau nei tikėjomės.
Vasario staigmenos
Vasaris taip pat nenustebino maloniais orais. Trumpais laikotarpiais iškritęs gausus sniegas dar labiau sustiprino bendrą pusnių sluoksnį. Kai kuriose šalies dalyse sniego storis siekė net 60-80 centimetrų. Tai vaizdas, kurį dažnai matome senose nuotraukose, o ne dabartinėje kasdienybėje.
Tokio didelio sniego kiekio pasekmės bus juntamos ilgai. Atšilus orams, jis taps rimtu hidrologiniu „užtaisu“, kuris gali sukelti nenumatytų pokyčių.
Kodėl sniegas neištirps taip greitai?
Sinoptikai aiškina, kad pagrindinė priežastis – temperatūros svyravimai. Nors dienomis termometro stulpelis pastaruoju metu dažnai pakyla virš nulio, naktimis vis dar fiksuojamas nemenkas minusas. Šie „šilumos ir šalčio šokiai“ reiškia:
- Sniegas tirpsta tik paviršiuje, giluminiai sluoksniai išlieka nepakitę.
- Tankus ir suslėgtas sniegas tirpsta gerokai lėčiau nei purus, ką tik iškritęs.
Tiesa, miestuose, kur intensyvus eismas ir pastatų skleidžiama šiluma daro savo, sniegas ištirpsta šiek tiek greičiau. Tačiau užmiesčio teritorijose, miškuose ir laukuose pusnys gali išsilaikyti iki pat balandžio vidurio ar net pabaigos. Kai kuriose pavėsingose vietose sniego likučius galime matyti net artėjant gegužei.
Būkite pasiruošę: pavasaris ateina, bet žiema dar nesitraukia. Tikrasis atšilimas – tik kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
Lėtas, bet permainingas pavasaris
Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas kalendorinis pavasaris nebūtinai reiškia staigų atšilimą. Tikėtina, kad kovas Lietuvoje bus permainingas – su saulėtomis dienomis ir grįžtančiomis šalnomis naktimis. Tokios sąlygos gali lemti ne tik lėtą tirpsmą, bet ir:
- Slidžius kelius rytais.
- Apledėjimą.
- Didelį drėgmės kiekį dirvožemyje.
Tai pereinamasis laikotarpis, kai žiema ir pavasaris dar kurį laiką „kovos“ dėl viršaus. Galime sulaukti savotiško klimato „šokio“, nes gamta retai juda idealiai tolygiai. Kai kurie sinoptikai net prognozuoja, kad gegužę Lietuvoje gali būti šilčiau nei įprastai, o tai reikštų staigesnį perėjimą nuo vėlyvo tirpsmo prie tikros pavasarinės šilumos. Toks kontrastas gali sukelti savų iššūkių.
Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?
Artimiausiomis paromis sinoptikai prognozuoja gana tipišką vėlyvos žiemos scenarijų. Naktimis daug kur išsilaikys neigiama temperatūra, vietomis galimos silpnos šalnos. Dienomis oras šils iki 0…+3 laipsnių, o kartais ir šiek tiek daugiau. Vietomis numatomi nedideli krituliai – lietus ar šlapdriba. Tai gali nežymiai paspartinti sniego tirpimą, tačiau apie staigų baltos dangos išnykimą kalbėti dar tikrai per anksti.
Pavasaris artėja, bet Lietuvoje jis šiemet žada būti kantrybės išbandymas.
Ar jau pastebėjote pirmuosius pavasario ženklus savo rajone? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose – juk kartu galime geriau suprasti, kaip gamta keičiasi aplink mus!