Ar kada nors svajojote apie kelionę į pajūrį su nauju, moderniu elektromobiliu, tikėdamiesi sutaupyti ir mėgautis tvariu transportu? Deja, tikrovė gali būti gerokai atšiauresnė, ypač kai termometro stulpelis nukrenta žemiau -20°C. Vienas vilnietis, didžiavęsis savo pasirinkimu, patyrė skaudžią pamoką, kai savaitgalio kelionė virto epopėja su 6 valandų maratonu ir speigų kankinimu salone. Perskaitykite, kodėl tai gali nutikti ir jums, ir kaip to išvengti.
Kai ateitis susiduria su speigu: liūdnas elektromobilio savininko pasakojimas
Andrius (34 m.) prieš pusmetį džiaugėsi atsisveikinęs su senu dyzeliniu automobiliu ir įsigijęs blizgantį elektromobilį. Jis tikėjo ekologija, nulinėmis kuro sąnaudomis ir patogia ateitimi. Tačiau lietuviška žiema parodė, kad realybė gali gerokai skirtis nuo reklaminių lankstinukų.
Pirmoji smūgio banga: staiga dingęs atstumas
Važiuoti į pajūrį su pilnai įkrauta baterija, pasak Andriaus, turėjo būti lengva. Tačiau vos įlipus į automobilį, lauke stovėjusį šaltyje, ekrane švietė likę tik 260 km nuvažiuojamo atstumo, nors gamintojas žadėjo 450 km.
“Maniau, kad sistema per daug atsargi, kad važiuojant viskas pagerės. Juk naujas automobilis…” – prisimena jis. Tačiau tai buvo tik ledkalnio viršūnė.
Magistralėje – nepatogus lėtėjimas: naujas automobilis, senas greitis
Vos išvažiavus į magistralę, elektromobilio nuvažiuojamas atstumas pradėjo tirpti akyse. Noras važiuoti įprastu 110-120 km/h greičiu nublėso, kai tapo aišku, jog tokiu tempu automobilis nepasieks net Kryžkalnio.
Andrius buvo priverstas sulėtinti iki 90 km/h, o jį lenkė net senesni automobiliai.
- “Jaučiausi apgailėtinai”, – pripažįsta jis.
- “Didžiausias stresas buvo stebėti tą besibaigiantį baterijos likutį.”
Įkrovimo stotelių loterija: šaltis, eilės ir neveikiančios sistemos
Kryžkalnyje tapo aišku, kad be papildymo į pajūrį nepavyks nuvažiuoti. Čia prasidėjo tikrasis galvos skausmas. Pirmoji numatyta greitojo įkrovimo stotelė neveikė. Antroji veikė, tačiau prie jos jau stovėjo eilė kitų “nelaimėlių”.
“Lauke -22°C. Stovime eilėje. Įkrovimas vyksta lėtai, nes dėl šalčio baterija nepriima maksimalios galios.” Tai pareikalavo beveik pusantros valandos laiko ir nemenkų išlaidų.
Komforto kaina – šaltis salone: kelionė su striukėmis
Matydamas ribotas energijos atsargas ir didėjantį vėją, Andrius priėmė drastišką sprendimą: atsisakyti salono šildymo. Kadangi šildymas “suvalgo” didžiąją dalį energijos, pora liko su žieminėmis striukėmis, kepurėmis ir pirštinėmis viduryje kelionės.
“Sėdžiu su pirštinėmis, vairuoju tą „technologijų stebuklą“, dantis kalena, o pro šalį lekia šilti dyzeliniai automobiliai. Jaučiausi visiškai apgautas.”
Išvada: 6 valandų kančios vietoj 3
Kelionė, kuri turėjo trukti apie 3-3,5 valandos, užtruko beveik 6 valandas. Pora atvyko į viešbutį sušalusi, išvargusi ir susipykusi. Andrius tikina, kad vasarą automobilis puikus, tačiau Lietuvos klimatas ir elektromobilių infrastruktūra – nesuderinami.
“Niekas reklamoje nepasako, kad žiemą tavo nuvažiuojamas atstumas kris perpus. Aš norėjau sutaupyti, o sumokėjau savo laiku ir sveikata.”
Ar tikrai verta?
Galiausiai, Andrius pripažįsta pavydintis kaimyno senojo dyzelinio visureigio, kuris veikia bet kokiu oru. Ekologija yra svarbi, bet kai tenka sėdėti šaltyje, prioritetai greitai pasikeičia. Ar jūs esate susidūrę su panašiomis problemomis važiuodami elektromobiliu žiemą?