Ar jau matėte tuos vaizdo įrašus? Tie, kuriuose skelbiama, kad nuo vasario mūsų laukia stabili ir fiksuota benzino bei dyzelino kaina? Tai skamba kaip svajonė – jokių staigmenų degalinėje, tik ramybė. Tačiau nereikia skubėti džiaugtis, nes už šios viliojančios žinutės slepiasi ne tiesa, o dirbtinio intelekto sukurtas melas, skirtas sukelti chaosą. Ką iš tikrųjų reiškia šios išgalvotos „benzino kainos taisyklės“ ir kaip nepasiduoti? Skaitykite toliau, nes tai liečia mus visus.
„Skaidrios“ kainos ar skaidrus melas?
Socialinius tinklus, tokius kaip „TikTok“ ir „Instagram“, užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose tvirtinama, kad valdžia nuo vasario įves vienodą ir nekintančią degalų kainą. Skamba patraukliai, ar ne? Bet ar kada susimąstėte, ar tokia informacija pasitvirtina oficialiuose šaltiniuose?
Netikra taisyklė, sukelta dirbtinio intelekto
Po šia melaginga naujiena slypi dirbtinio intelekto (DI) galimybės. Šiandienos DI gali sukurti itin realistiškus vaizdo įrašus, kuriuose tariami pareigūnai ar “ekspertai” dalijasi “naujienomis”. Tai daro dezinformaciją sunkiau atpažįstamą, nes žmonės linkę labiau pasitikėti tuo, ką mato, o ne skaito.
Kodėl ši „naujiena“ pavojinga ir nereali?
Tiesa ta, kad tokios „benzino kainos taisyklės“ išvis nėra. Tai nėra nei įstatymų projektas, nei oficialus pranešimas. Kai kalbama apie sprendimus, turinčius tokį didelį poveikį, kaip degalų kainos, informacija visuomet pasirodo oficialiuose, patikimuose kanaluose. Tai, kad to nėra, akivaizdžiai rodo, jog visa istorija yra išgalvota.
Šių vaizdo įrašų tikslas ne informuoti, o sukelti emocijas ir pasiekti kuo daugiau žmonių. Kuo daugiau žmonių pamato, komentuoja ir dalinasi, tuo didesnis pelnas tų, kurie tokius vaizdo įrašus kuria. Jie naudoja temas, kurios visada sukelia stiprias reakcijas: degalų kainas, mokesčius, pensijas.
Kaip atpažinti DI klastotes, kai jos atrodo realistiškai?
Nors DI tampa vis tobulesnis, yra keletas ženklais, kurie gali išduoti klastotę:
- Trūksta patikimo šaltinio: Vaizdo įrašai remiasi “kalbančiu veidu”, o ne oficialiais dokumentais ar patvirtintais šaltiniais.
- Neaiškios detalės: Dažnai nenurodomas konkretaus teisės akto numeris, nėra nuorodos į institucijos oficialų puslapį, nepaaiškinamas mechanizmas, kaip taisyklė būtų įgyvendinama.
- Skubinimas: Naudojamos frazės kaip “nuo vasario”, “jau patvirtinta”, siekiant paskubinti jus ir neleisti patikrinti informacijos.
- Nerealistiškumas: Pats sprendimas – viena fiksuota kaina visiems automobiliams – skamba itin nerealiai, atsižvelgiant į sudėtingą naftos rinkos, logistikos ir akcizų sistemą.
Kodėl tai svarbu Lietuvoje?
Mūsų informacinis laukas, kaip ir daugelis kitų, yra pažeidžiamas dezinformacijai. Kai socialiniuose tinkluose vaizdas tampa svarbesnis nei tekstas, o dalijamasi greičiau nei tikrinama, tokios klastotės plinta ypač lengvai. Pasekmės gali būti ne tik emocinės – tai gali sukelti paniką, pakenkti pasitikėjimui institucijomis, ir atverti duris dar rimtesnėms finansinėms apgaulėms.
Tad pagrindinė taisyklė: jei naujiena atrodo per gerai (arba per blogai), kad būtų tiesa, tikėtina, kad taip ir yra. O jei ją pateikia ne patikimas šaltinis, o „TikTok“ vaizdo įrašas, – sustokite, supraskite ir patikrinkite, nes melas šiandien gali atrodyti kaip tikra naujiena.
Ką jūs darote, kad atskirtumėte tikras naujienas nuo melagingų socialiniuose tinkluose? Pasidalinkite savo patarimais komentaruose!