Bent vieną kartą per kelis mėnesius pastebėjote, kad naujas telefonas kainuoja daugiau nei praėjusiais metais? O gal jūsų mėgstamiausi ausinukai praeito sezono kainos jau neberodo? Jei taip, tai ne sutapimas. Europos vartotojus 2026 m. pasitinka nemaloni realybė: elektronikos kainos kyla sparčiau nei buvo prognozuota, ir tai lies ne tik naujausius išmaniuosius, bet ir buitinę techniką, automobilių dalis ar net sudėtingas namų sistemas. Šiuo metu rinka išgyvena struktūrinį kainų kilimo etapą, kurio pasekmes pajusime dar ilgus metus.
Pasaulinis deficitas, smogiantis Europai
Pagrindinė priežastis slypi ne kur nors toli, o technologijos grandinės pačioje širdyje – operatyviosios atminties (RAM) ir ypač didelės spartos atminties (HBM) trūkume. Tai tapo pasauline problema, o Europai, kaip didžiausiai galutinių technologijų vartotojų rinkai, tenka nemenka finansinė našta.
Kadaise įprasti prietaisai staiga tampa „aukso“ vertės
Nesvarbu, ar tai būtų paprasčiausias išmanusis telefonas, ar moderni skalbimo mašina su pilnu programų komplektu – beveik kiekvienas elektros prietaisas šiandien sudarytas iš atminties lustų. Tačiau 2026 m. pradžia parodė, kad pasiūla tiesiog nebespėja paskui augančią paklausą. Kainos pradėjo kilti ne procentais, o dešimtimis procentų per trumpą laiką.
Štai kodėl taip nutinka:
- Dirbtinio intelekto karštinė: Didieji pasaulio technologijų gigantai, tokie kaip Nvidia, AMD ir Google, masiškai perka HBM ir DRAM atmintį savo dirbtinio intelekto serveriams ir duomenų centrams. Šie projektai yra itin pelningi ir mažai jautrūs kainoms, todėl jie diktuoja rinkos taisykles.
- Oligopolijos spaudimas: Didžioji dalis pasaulinės atminties rinkos valdoma vos trijų gamintojų: Samsung Electronics, SK Hynix ir Micron. Nors jie investuoja didžiules sumas, fizinio gamybos pajėgumų padidinimo greitai pasiekti nepavyksta.
- Rezultatų tendencijos: Micron beveik patrigubino grynąjį pelną, Samsung rodo reikšmingą veiklos pelno šuolį, o SK Hynix jau yra visiškai užpildęs 2026 metų gamybos pajėgumus. Tai reiškia, kad net ir didinant kainas, papildomų kiekių rinkai gauti bus beveik neįmanoma.
Europos vartotojai: tiesioginė kaina už pasaulinį trūkumą
DRAM atminties kainos 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pabaiga, turėtų išaugti net 50–55 procentais. Tai precedento neturintis šuolis šiuolaikinės elektronikos istorijoje. Kas tai reiškia kasdieniame gyvenime? Pavyzdžiui, atmintis sudaro apie 20% nešiojamojo kompiuterio savikainos, o dar prieš metus tai buvo tik 10–18%. Vien atminties brangimas automatiškai didina galutinę kainą.
Didieji gamintojai, tokie kaip Apple, Xiaomi ir Dell, tiesiogiai perspėja, kad kylančios atminties kainos neišvengiamai atsispindės galutinėse įrenginių kainose Europoje. Net pats Samsung, kaip didžiausias atminties gamintojas, pripažįsta, kad brangimas palies visus jų produktus – nuo telefonų ir televizorių iki buitinės technikos.
“Puslaidininkių tiekimo problemos paveiks viską”, – teigė bendrovės atstovas. “Kainos jau kyla, ir ateis momentas, kai teks rimtai svarstyti produktų kainų koregavimą Europoje.”
Dirbtinio intelekto prioritetas: kas lieka antroje vietoje?
Viena pagrindinių kainų šoko varomųjų jėgų – dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų plėtra. Šis sektorius tapo itin pelningu, todėl atminties gamintojai teikia pirmenybę DI serveriams, paliekant vartotojų kompiuterių ir buitinės technikos gamintojus antroje vietoje. Micron jau paskelbė, kad mažina tiekimą vartotojų segmentui, siekdama perskirstyti resursus DI sprendimams. Tai reiškia, kad europiečiai tiesiogiai konkuruoja su duomenų centrais dėl atminties lustų – ir šioje kovoje jie nėra stipresnioji pusė.
Naujos gamyklos stato, bet problemos neišspręs greitai
Nors gaminamos naujos gamyklos ir investuojami milijardai, realiai nauji gamybos pajėgumai pradės veikti tik po 2027 m., o kai kurie projektai – dar vėliau. Micron stato dideles gamyklas JAV, tačiau net ir jos galės patenkinti tik apie du trečdalius paklausos. Kaip atvirai pripažino bendrovės atstovai, 2026 metams gamyba jau yra pilnai apmokėta.
Trumpai tariant: elektronika Europoje brangs ir toliau, nepriklausomai nuo bendros infliacijos ar energijos kainų. Telefonai, kompiuteriai, televizoriai, buitinė technika ir net automobiliai taps brangesni ne dėl prekybininkų gobšumo, o dėl fundamentalaus komponentų trūkumo, kurio greitai išspręsti neįmanoma. Tai ne laikinas svyravimas, o struktūrinis pokytis, kuris jau dabar formuoja naują technologijų rinkos realybę – ir europiečiai tai pajaus savo piniginėse dar ne vienus metus.
Ką manote apie šią situaciją? Ar jau pastebėjote kainų skirtumus? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose žemiau!